Didžioji dalis Lietuvos gyventojų glaudžiasi senos statybos namuose ir tikisi, kad greitu metu bus pradėti senojo namo renovacijos darbai – atnaujinimo procesas, kurį atlieka privati įmonė arba valstybės prižiūrimi darbuotojai. Turbūt visi esame girdėję, kad pastaruoju metu atnaujinimo darbai vyksta itin sėkmingai – per metus sutvarkomi keli šimtai namų. Deja, besidžiaugdami skaičiais, pamirštame paminėti klaidas ir nesėkmes, kurios ištinka bene kiekvieną namą, prie kurio prisiliečia „specialistų“ rankos – daugelis senos statybos daugiabučių gyventojų priversti susitaikyti su statybininkų neapsižiūrėjimo ir aplaidumo klaidomis.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 35 000 daugiabučių namų, kuriuos būtina renovuoti. Reikia pripažinti, kad tokiam darbo kiekiui reikalingas būrys specialistų. Čia ir prasideda problemos. Daugelis Lietuvoje veikiančių įmonių paprasčiausiai neturi šiam darbui tinkamų darbuotojų. Be to, siekdamos pelno, nuolatos kuriasi naujos įmonės, samdančios visiškai jokios darbo patirties neturinčius asmenis. Dar blogiau, kai darbus atliekanti įmonė neturi ir renovacijai būtinos įrangos. Liūdina ir tai, kad dažniausiai negalime sužinoti, kokias medžiagas atnaujinimo procesui naudoja konkreti įmonė ir ar tikrai pasirinkti gaminiai yra aukštos kokybės. Be to, mūsų galvoje nuolatos kirba klausimas – ar renovacijai negali būti parinktos pigesnės alternatyvos? Juk šiandien už senos statybos daugiabučių atnaujinimą mokame milžiniškus pinigus.

Nors apie netinkamai paruoštus specialistus girdime nuolatos, daugelis viršininkų mus ramina, tvirtindami, kad visus renovacijos darbus prižiūri savo darbą išmanantys pareigūnai. Deja, pasibaigus statybų darbams neretai savęs klausiame: į ką minėtieji pareigūnai iš tiesų žiūrėjo? Itin dažnai atnaujintas namas praleidžia drėgmę, per sienas švilpauja vėjas, o ir žadėtos žemos šildymo kainos mūsų nedžiugina. Nors renovuoti namai iš tiesų atrodo gražiai ir jaukiai, vis dėlto kalbėti apie rezultatyvumą išdrįsta nedaugelis. Tiesa, šiandien itin daug problemų sukelia ir per didelis specialistų dėmesys senam namui. Teigiama, kad 3 centimetrų storio šiltinimo vata gali sukurti visiškai tokią pačią šiluminę varžą kaip ir renovacijai siūloma 10–15 centimetrų storio vata. Savaime suprantama, didesnis vatos kiekis naudingas ne daugiabučių gyventojams, o pelno siekiančioms įmonėms.

Renovuoti senos statybos daugiabučius yra būtina, tačiau šio proceso įgyvendinimas turėtų būti atsakingai prižiūrimas, kad vėliau gyventojams nereikėtų skųstis prastai atliktais darbais. Šiuo metu vieno penkių aukštų namo renovacija kainuoja maždaug milijoną litų. Kai kurie gyventojai, siekdami gyventi patogiai, šiltai ir saugiai, susimokėti už renovacijos paslaugas gali tik pasinaudodami banko siūlomomis paskolų paslaugomis. Mokėdami milžiniškus pinigus, tikimės, kad atnaujintas namas mus džiugins ilgus metus, tačiau šiandien kai kurie ekspertai tvirtina, kad nekokybiškai atlikti darbai jau po penkmečio iš mūsų pareikalaus tokių pačių mokesčių už šildymą, kokie buvo mokami prieš renovaciją. Siekdami išvengti skaudžių klaidų, visų pirma renovacijos darbus privalome patikėti tik gerai savo darbą išmanantiems specialistams, kurie turėtų specialią įrangą ir mokėtų ją naudotis. Be to, privalome reikalauti garantijų – tik tuomet galėsime tikėtis, kad renovacijos darbų kokybė atitiks mūsų lūkesčius.