Laukinėje gamtoje nemirštama nuo senatvės. Kiekvienas, kuris negali kovoti už savo gyvenimą be pagalbos iš išorės, paprastai greitai žūva. Kai gyvūnui į pagalbą ateina žmogus ir padeda surasti maisto, apsaugo nuo plėšrūnų ir ligų, gyvenimo trukmė gali padidėti.

Šunys labai glaudžiai susiję su žmonėmis ir mažas šuniukas greitai tampa bandos narys, žmonių kalba – šeima. Tačiau šuo sensta daug greičiau, nei žmonės ir šeimininkas spėlioja, kiek gyvena šunys ar kiek dar laiko liko jo Draugui. Čia sunku atsispirti lyginant šuns ir žmogaus metus. Ankščiau vienus šuns gyvenimo metus prilygindavo 4 – 5 žmogaus gyvenimo metams. Taikant tokią aritmetiką buvo didelės skaičiavimo paklaidos, ypač kai kalbama apie pirmuosius dvejus šuns gyvenimo metus.

Tikslesnis rezultatas gaunamas, jei skaičiuosime taip: pirmieji šuns gyvenimo metai – 14 žmogaus metų, antrieji – 7 metai ir už kiekvieną paskesnį – 5 metai. Taigi trejų metų šuo yra pačiame jėgų žydėjime – turi apie 26 žmogaus metus (o ne 12 – 15 metų – pagal pirmąją skaičiavimo schemą). Vadinasi, dešimt metų šuo turės apie 61, penkiolikos – apie 86 žmogaus metų. Tačiau ir čia yra subtilybių, skirtingų šunų veislių gyvenimo trukmė skiriasi. Mažų veislių šunys be didelių pastangų pasiekia 14 metų, o 10 – ties metų didelės veislės šuo, gali būti laikomas ilgaamžiu. Dogams gali tapti neįveikiamas aštuonerių metų barjeras. Tos pačios veislės šunų amžius, taip pat yra labai skirtingas. Veterinarai pasakoja, kad savo praktikoje yra sutikę mažo ir vidutinio dydžio šunų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 20 metų (tai neginčytinas ilgaamžis).

Kaip matome, mes galime padėti savo augintiniams pailginti gyvenimą. Kartais, net du kartus…