Tinkamai vykdoma miškininkystė ir planingos investicijos į mišką atsiperka su kaupu. Iš tiesų šiandien miškininkystė yra viena pelningiausių ūkio šakų visoje Europoje. Medis plačiai naudojamas kuro gamybos, statybų ir pramonės srityse. Tiesa, siekdami ilgalaikės naudos, negalime pamiršti, kad miško priežiūra reikalauja darbo, laiko ir pastangų – mišku reikia rūpintis, jį prižiūrėti ir atnaujinti.

Galvojant apie miško priežiūrą, reikėtų laikytis atsakingos miškininkystės idėjų, t. y. nesivaikyti pelno, o siekti ekologinės naudos. Kitaip sakant, miško savininkas turėtų jaustis atsakingas už dabartinę ir būsimų kartų gyvenamąją aplinką bei gyvenimo kokybę. Tenka pripažinti, kad augantis medienos poreikis kenkia natūralios augmenijos įvairovei – miškai yra aktyviai kertami ir retinami, o neatsakingas miško atsodinimas trukdo išlikti skirtingoms ir unikalioms augalų rūšims. Kalbėdami apie miškininkystės bėdas, ekspertai teigia, kad svarbų vaidmenį atlieka ir elementarių žinių apie miškininkystę trūkumas, todėl privačių miškų savininkams rekomenduoja skirti laiko pokalbiui su mišką prižiūrinčiomis įmonėmis, kurios atsakys į visus jūsų klausimus ir patars vienoje ar kitoje situacijoje. Be to, miškininkyste besiverčiančios bendrovės atlieka visus miško priežiūros, medžių retinimo, kirtimo ir miško atsodinimo darbus.

Pirmasis žingsnis atsakingos miškininkystės link – suvokimas, jog požiūris, tvirtinantis, kad miškas ir medis yra savaime suprantamas dalykas, kuris geba savarankiškai atsinaujinti ir kurio išteklių žmogus niekuomet nepritrūks, yra iš esmės klaidingas. Realią naudą (tiek ekonominę, tiek ekologinę) pavyks pasiekti tik tuomet, jei rasime optimalią pusiausvyrą tarp miško išsaugojimo ir jo panaudojimo praktiniams tikslams.

Svarbiausia, ką turime padaryti – miško priežiūrai negailėti savo laiko ir pastangų. Viena dažniausių klaidų – neatsakingas privatininkų požiūris, nenoras gerinti miško genetinių savybių, medienos kokybės, medžio tvirtumo ir atsparumo aplinkos poveikiui. Likimo valiai palikti neaiškios selekcinės kokybės žėliniai, netinkama miško priežiūra, laiku nevykdomi ugdymo kirtimai – tai prastos miškininkystės pavyzdys. Bendrąja prasme miškų priežiūra suvokiama kaip įvairių darbų visuma, kuri užtikrina tinkamą pasodintų medelių prigijimą, gerą medžių augimą. Siekdami pasirūpinti tinkama želdinių ir augančių medžių priežiūra, turite užpilti žeme persodinimo vietas, prispausti šalčio iškilnotas medžių šaknis, atkasti užneštus medelius, laiku šalinti nepageidaujamus krūmus, atsodinti neprigijusius medžius ir t. t. Jei miškininkystė kelia jums klausimų, pasikalbėkite su šios srities ekspertais ir mišką prižiūrinčiomis bendrovėmis. Primename, kad ši sritis reikalauja žinių ir patirties, todėl nebijokite klausti.