Apie tinklalapio patogumo vartotojui testavimą (angl. Usabillity testing) ir ekspertinio testavimo priešpriešą tenka diskutuoti stebėtinai dažnai. Daugeliu atvejų, dėl internetą paskandinusių mitų, klausiama apie vieno ar kito tyrimo neišvengiamumą. 

Patogumo testavimas

Viena iš stovyklų lyg mūras stoja ginti nuomonės, kad vartotojų patogumo („usability”) testavimas nėra būtinas, jeigu svetainę ar projektą jau įvertino ekspertas. Norima aplinkinius įtikinti, kad visi vartotojai nuspėjami, todėl savo srities profesionalas lengvai įvertins tinkamumo problemas.

Jiems oponuojantys pagrįstai argumentuoja, jog ekspertas tikrai pastebės pagrindinius projekto trūkumus, tačiau net  jeigu ir visiškai į šiukšlių dėžę išmestumėme žinias apie žmonių unikalius gebėjimus ir savybes – individualumą – ir taip pripažintumėme idėją, kad visi žmonės mąsto ir elgiasi vienodai – realybės nesumeluosi. Juk beveik visuomet vartotojų testavimo („usabillity”) metu išryškėja tokios problemos, kurios priverčia nustebti net patyrusius ir savo srityje lyg žuvys vandenyje nardančius profesionalus.

Galiausiai, ekspertinį testavimą atlieka programuotojai, todėl nuspėti mažiau išlavintus įgūdžius turinčio vartotojo elgesį arba mąstymą jiems yra sudėtinga, net ir remiantis bendrais metodologiniais kriterijais.

Todėl apie interneto projektą skirtą vartotojams ir sukurtą be vartotojų kalbėti neįmanoma, Visgi, ką daryti jeigu atsirado būtinybė rinktis?

Skirtingų metodų kombinacija

Daugeliu atvejų, norėdami racionaliai pasirinkti vieną iš kelių alternatyvų, dėliojame pliusus ir minusus. Ekspertinis testavimas yra patogus, greitas, efektyvus ir nebrangus. Tuo tarpu, „Usabillity” testavimas pagerina projekto, internetinės paduotuvės ar svetainės, lankomumo rodiklius mažiausiai du kartus, o taip pat atskleidžia beveik 95 proc. tiriamos erdvės problemų.

Tai rodo, kad investavus laiko ir lėšų į svetainės kūrimą, dizainą, neverta atsisakyti „Usability” arba ekspertinio testavimo. Jeigu dvejojate – visuomet galima derinti skirtingus analizės metodus ir pritaikyti juos prie individualaus projekto poreikių. Tarkim, besiruošiant „Usability” testavimui programuotojas turi susipažinti su sistema, pašalinti akivaizdžius trūkumus, o vartotojams leisti testuoti kitas sritis.

Svarbu: Jeigu abejonės neapleidžia galite sutaupyti laiko ir lėšų nepraleidžiant kurias nors testavimo proceso dalis. Tiesiog, reikia su specialistais įvertinti individualią programos situaciją, t.y. kurioje kūrimo stadijoje yra sistema, koks turimas biudžetas, kaip operatyviai reikia duomenų, ir k.t..