Grindinis šildymas, o tiksliau tam tikros jo formos buvo naudojamos dar labai senais laikais, įvairiose planetos vietose. Laikui einant šis būdas, palaikyti šilumą namuose ar tam tikrose patalpose ne tik neišnyko, bet ir kasmet tampa vis populiaresnis. Ir nors grindinio šildymo įrengimas gali kiek skirtis, priklausomai nuo pasirenkamo būdo, tačiau jo principas yra tas pats. Jo esmę sudaro šildymo elementas, dedamas ant šilumos izoliavimu pasižyminčio sluoksnio ir uždengiamas betono sluoksniu ir grindų danga. Kai kuriuose šildomų grindų variantuose, betono sluoksnis nėra būtinas.

Toks šildymo būdas iš esmės yra teigiamas dalykas, nes pasižymi keliomis labai svarbiomis savybėmis, dėl kurių jį verta įsirengti. Tarp vienų pagrindinių tokio šildymo pranašumų galima įvardinti tolygų šilumos paskirstymą. Čia veikia paprasčiausi fizikos dėsniai – karštas oras yra lengvesnis už šaltą ir visada kyla į viršų. Būtent todėl, radiatorių sistemos gerai šildo vidutinius ir viršutinius patalpų sluoksnius. Vėliau oras ataušta ir leidžiasi žemyn, ir prie grindų atsiranda šaltas sluoksnis. Dėl šios priežasties toliausiai nuo radiatoriaus esanti siena gauna mažiausiai šilumos. Šildomos grindys leidžia eliminuoti šį trukumą, nes šiluma perduodama visai patalpai tolygiai per visą plotą. Tai leidžia užtikrinti ir komfortiškesnes sąlygas, nes niekam nepaslaptins, kad jei šilta kojoms, tai šilumą jaučiame ir visame kūne.

Grindinis šildymas yra ganėtinai saugus sprendimas, nes šildymo elementai yra uždengti grindų danga, o jei reikia ir papildomu betono sluoksniu tad nėra rizikos gauti nudegimus. Tai leidžia tokias sistemas įrenginėti net ir mažų vaikų kambariuose taip suteikiant jiems malonias sąlyga žaidimams ant grindų. Tokį namo apšildymo būdą galima apjungti su kitomis šildymo sistemomis, ir reguliuoti šildymą, per daug nesausinant oro.