Žolės pjovimas Lietuvoje yra vienas iš sunkiausių ir sudėtingiausių darbų. Tai aktualu ir tiems ūkiams, kuriuose nėra verčiamasi gyvulininkyste. Tai praktiškai didžioji dauguma vidutinių ūkių. Norint, kad žolės šienavimas būtų efektyvus, būtina pasidomėti paprastais, bet veiksmingais sprendimais. Vienas iš tokių yra priekinės diskinės šienapjovės.

Šienapjovių rūšys

Paprastai yra kelios šienapjovių rūšys:

• priekinės diskinės šienapjovės – tai traktoriaus priekyje kabinamos šienapjovės, kurios žolę pjauna ne juosta o diskais;
• galinės šoninės pakabinamos diskinės šienapjovės – traktoriaus gale ant trijų taškų pakabinimo sistemos kabinamos diskinės šienapjovės. Jos pjauna žolę traktoriui iš šono;
• galinės prikabinamos diskinės šienapjovės – tai traktoriui iš paskos ant ratukų riedančios šienapjovės;
• šoninės juostinės šienapjovės – tai šone pakabinamos šienapjovės, kai žolė šienaujama ne besisukančiais diskais, o dantytomis tarpusavyje besikeičiančiomis pjovimo juostomis.
• smulkintuvai – tai nedidelės diskinės šienapjovės su specialiu išmetimo vamzdžiu, skirtos ne tik nupjauti, bet ir susmulkinti žolę ir kitas kultūras, taip pat nukreipti mišinį tam tikra kryptimi (galima pilti iš karto į šalia važiuojančią priekabą).

Šiandien mus domina tik viena rūšis – būtent priekyje kabinamos diskinės šienapjovės.

Priekinė šienapjovė – ekonomiškas sprendimas

Šienapjovės darbo principas yra gana paprastas – du, trys, penki, septyni ar daugiau diskų su šonuose pritvirtintais peiliais greitai sukasi ir nukerta visas žoles. Kad žolė ir žemės neskraidytų į visas šalis, diskai yra paslėpti po specialiu korpusu. Tokiu būdu formuojama vienodo pločio pradalgė atsižvelgiant į žolės rinktuvo parametrus.

Pradalgės plotis čia vaidina esminį vaidmenį, nes priekinės diskinės šienapjovės nėra labai plačios. Paprastai apsiribojama 2-3 metrų pločiu, kai šoninės šienapjovės gali būti kur kas ilgesnės priklausomai nuo traktoriaus galingumo ir optimalaus padargų svorio.

Priekinė šienapjovė turi atlikti vieną konkrečią užduotį – nupjauti žolę priešais važiuojantį traktorių, kad jo ratai nedarytų vėžių ir netryptų jau nušienautos žolės šalia esančioje pradalgėje.

Šis sprendimas yra labai ekonomiškas, kadangi tas pats traktorius turi iš šoninę galinę šienapjovę. Realiai traktorius dirba su dviem padargais iš karto, jei tik yra pakankamai šiuolaikiškas ir turi priekinio pakabinimo galimybę (dauguma Deutz-Fahr traktorių tokias galimybes turi). Tokiu būdu vienu važiavimu žolė yra pjaunama traktoriaus priekyje ir iš šono. Su dviem padargais nupjaunama daugiau žolės nuvažiavus tokį patį atstumą, todėl šis sprendimas – labai ekonomiškas ir dažnai naudojamas turint šiuolaikišką ir galingą techniką.

Šiuolaikinės šienapjovės tikslas – šienauti efektyviai, negadinti žolės ir prisitaikyti prie žemės paviršiaus. Tam naudojamos specialios amortizacijos sistemos, bet apie tai – kitame straipsnyje.