Tikriausiai esu keliasdešimtas nusprendęs išvardinti privalumus ir trūkumus dirbant namuose. Skirtumas iš tų dešimčių rašytojų ar žurnalistų, kurie bandė pateikti šią informaciją yra tas, kad aš pats dvejus metus dirbau namuose, todėl galiu kalbėti iš savo patirties taip, kaip yra, o ne tai, ko prisiklausiau iš kolegų, o jie prisiklausė iš savo kolegų ir t.t.

Kurių daugiau – priklauso nuo namų, aplinkos ir darbo pobūdžio. Mano darbas – tekstų ir straipsnių rašymas (darbas namuose peraugo į UAB Rašytojas 2013 m. sausio mėnesį).

Darbo namuose privalumai

1. Lankstus grafikas. Tai didžiausias privalumas, kokį tik gali turėti darbas. Darbą pradėdavau tada, kada pats to noriu ir tęsdavau iki tol, kol pats to noriu. Kartais su nerimu, kad kitą dieną teks padirbėti daugiau ir atsigriebti už suplanuotų darbų nepadarymą. Tokį lankstų grafiką dievina vaikai – jie mato tėtę namuose. Aišku, turintiems vaikų atsiras dar daugiau privalumų, nes nuvežimas į darželį ir parvežimas – jokia problema. Jei vaikas serga, tiesiog sėdi kartu su juo. Tai fantastika!
2. Sutaupoma kurui ir transportui. Man nereikia per kamščius grūstis per visą miestą ir jaudintis, kad tuoj pavėluosiu, ir kažkas bus labai nepatenkintas. Man nereikia galvoti, kiek kuro išdeginsiu pakeliui ir grįždamas iš darbo, ypač, jei už tai moku pats. Taip pat man nereikia pirkti mėnesinio bilieto, nes viešuoju transportu naudotis teko itin retais atvejais.
3. Sutaupoma maistui. Ar tikrai? Šis privalumas yra pažymimas daugumoje straipsnių ir reportažų apie laisvadarbius, dirbančius iš namų. Taip maniau ir aš. Tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad nesutaupoma nė velnio! Tai biure aš turiu galimybę sutaupyti! Paskaičiuokime viską logiškai. Dirbant biure yra paruošiami greiti pusryčiai, pietums einama į barą ar kavinę, perkamas kebabas, ar valgomas atsineštinis maistas, vakarienė – gaminama, pavalgoma ir einama žiūrėti televizoriaus ir gerti alaus prieš miegą… Pusryčių ir vakarienės gaminame tik tiek, kiek suvalgysime, nes kitą dieną jie paprasčiausiai suges. Darbe valgome tik tam tikrą porciją ir viskas. Namuose, tuo tarpu, porcijos yra neriboto dydžio, reiškia maisto gaminamės dvigubai daugiau. Taigi, sutaupymas yra labai minimalus. Norėdami paįvairinti trečius priešpiečius, tepamės sumuštinį, kurį paprastai valgome tik pusryčiams. Taip suvalgome daugiau, tad ir kainuoja maistas daugiau. Sutaupo nebent tie, kurie turi milžinišką valią nežiūrėti į šaldytuvą. Aš jos neturėjau, bet apie tai – toliau…
4. Jaukumas. Tai, dirbant kūrybinį darbą, tai labai svarbu. Tik didelis klausimas, ar visi turi jaukų darbui skirtą kampelį namuose? Ar darbo vietą atstoja virtuvinis stalas, o gal lova? Aš turėjau pusėtiną variantą – nedidelį staliuką kamputyje, todėl jaukumu labai girtis nenorėčiau.
5. Darbas vienumoje. Kai kurie darbai geriau daromi vienumoje, izoliacijoje. Kūrybinis darbas reikalauja susikaupimo, kurį namuose pasiekti tikrai įmanoma. Nebent ten visą dieną laksto vaikai ar eina kaimynai skolintis tai druskos, tai garstyčių… Mano atveju šis darbas – didelis pliusas, nes būdamas vienas galiu nardyti po savų minčių ir energetikos vandenyną, kaip orka…

Darbo namuose trūkumai

1. Šaldytuvas – tavo priešas. Jau minėjau prie privalumų, kad galima sutaupyti maistui, jei turi geležinę valią. Tokios valios aš neturiu ir vargu, ar kada turėsiu – kam save kankinti? 😉 Nori valgyti, nurėplioji iki šaldytuvo ir valgai. Apie tai gali paliudyti kelis kartus valyta mano klaviatūra. Valgai daug ir visko. Nuolatos valgai. Jei rūkai, tai nuolatos ir rūkai. Kartais net geri alų 11 valandą ryto – gal ateis kokia mūza?.. Šaldytuvas palei dirbančiojo nosį yra rimtas trūkumas. Kadangi jo neišmesi, teks pačiam išeiti…
2. Asmeninės higienos ritmas išsibalansuoja. Kaip prasideda biuro darbuotojo diena? Dušas, arba bent jau apsiprausimas kriauklėje, skutimasis vyrams, makiažas moterims, rengimasis švariais ir išlygintais rūbais, pusryčiai, batų valymas ir einame į darbą. Kaip prasideda laisvadarbio diena? Atsikeliame su pižama, sėdim prie kompiuterio, atsakom į keletą laiškų, kol verda kava ar kepa kiaušinienė, tada valgom, skaitom naujienas internete, tada sėdam prie kompiuterio ir dirbam, paskui užkandžiaujam ir vėl dirbam. Pala, pala, ar nieko nepraleidau? Tikrai nieko, nes nei skustis, nei pižamos keisti kostiumu ir lakuotais batais man nereikėjo. Kartais net iki vakaro vilkėdavau pižamą, būdavau nesiskutę ir apšepęs – juk niekas manęs nemato, tai ir stengtis gerai atrodyti nėra dėl ko… Atitinkamas apsirengimo kodas biure sukelia stresą, tačiau dėl jo atrodome visada pasitempę ir tvarkingi. Darbas namie tvarkingumo tikrai neprideda.
3. Pašaliniai trukdžiai – triukšmas. Darbas biure savotiškai yra ramesnis, nes biuro patalpos dažniausiai būna apsaugotos nuo didelio triukšmo, ko ne visada galima pasakyti apie namus. Nieko nėra baisiau, kaip tris valandas per nervus gręžianti kaimyno drėlė, automobilių signalizacija, lauke šūkaujantys vaikai, žoliapjovė, šiukšlių mašinos signalas ir kiti triukšmai, kurių biure yra daug mažiau.
4. Socializacijos stoka. „Stogas nuvažiuoti“ gali ir nuo to, kad nėra su kuo pasikalbėti, aptarti savo mintis, įžvalgas, paplepėti apie gyvenimą ir filosofinėmis temomis. Žmogus yra bendraujanti būtybė, kuriai nuolatos reikia palaikyti verbalinį ryšį su kita bandraujančia būtybe, o ne savanaudžiu katinu, kuris ateina tik tada, kai pats užsimano dėmesio. Patikėkite, kalbėtis su katinėliu, žuvytėmis, laistomomis gėlėmis ir spintoje staiga nukritusia pakaba su rūbais nėra labai turininga, o tuo labiau smagu.
5. Monotoniškumas ir rutina. Pagal darbo saugos taisykles, kurios yra patvirtintos LR įstatymais, kiekvienas darbuotojas turi teisę į 5 minučių pertrauką kas valandą. Ta pertrauka yra reikalinga tam, kad bent truputį būtų pakeista darbinė aplinka – išeinama į lauką, ar kitą kabinetą, geriama kava, tvarkoma darbo vieta ir pan. Laisvadarbis dažnai tokių pertraukų nedaro. Tai atsiliepia nuovargiui, stuburui, regėjimui. Ne veltui internete pilna visokių žadintuvų ir signalų (taip pat ir mobiliųjų aplikacijų), kurie supypsi tam tikru metu pranešdami, kad laikas daryti pertrauką. Beje, darbas biure yra būdas kas dieną pakeisti aplinką, nes miegamasis turi skirtis nuo darbo vietos.

Tarp trūkumų nėra nestabilaus darbinio krūvio, kuris turi įtakos pajamoms. Tai nei privalumas, nei trūkumas, nes visą mėnesį būna vienaip, kitą – kitaip. Priklauso, kaip efektyviai dirbate. Dirbantiems namuose reikalingi stiprūs laiko planavimo įspūdžiai ir didelė valia. Jų neturint nukenčia darbų kokybė, o tuo pačiu ir pajamos. Tada laisvadarbis pradeda ieškoti samdomo darbo ir grįžta į įprastą jam aplinką su kabinetais, kolegomis, viršininku, įmonės vakarėliais, parūkymais, net jei nerūkai ir t.t.

Dabar dirbu vienas savo nuomojamame biure 6 aukšte (lifto nėra). Džiaugiuosi, nes

• Pajudu ir neužsisėdžiu;
• Pakeičiu aplinką, palikęs namų rūpesčius namuose;
• Labiau save prisižiūriu, nes man svarbu, kaip mane mato kiti;
• Maistą perku iš šalia esančio prekybos centro ir pietų biudžetą apriboju iki 7 Lt per dieną.
• Į biurą ateina klientai ir partneriai, tad bendrauti galiu vietoje;
• Užsidarau langus ir nebegirdžiu triukšmo;
• Kadangi esu vadovas, darbo grafiką galiu ir laisvą pasidaryti, tai reiškia, kad viską susiplanuoju pagal savo vaikų gyvenimo ritmą.
• Darbas netoli namų, tad daug degalų neišvažinėju, be to kurą padengia įmonė.

Tiosiog idealus darbas, ar ne?