Kiekvienas suprantame, kad dirbant samdomą darbą, retai kada uždirbsime tiek, kiek būdami sėkmingai veikiančios įmonės savininku. Gal jau turite puikią, originalią idėją, tačiau nežinote nuo ko pradėti? Pateiksime jums keletą pasiūlymų, rekomendacijų, kurios tikrai bus vertingos, sprendžiant, kokią įmonę steigti.

Pirmiausia turite nuspręsti kokios teisinės formos įmonė jums tinkamiausia. Lietuvoje dažniausiai renkamasi vieną iš keturių: individualią įmonę (IĮ), uždarąją akcinę bendrovę (UAB), viešąją įstaigą (VšĮ) arba mažąją bendriją. Tačiau, kaip žinoti, ką pasirinkti? Trumpai pristatysime kiekvienos įmonės ypatumus.

IĮ gali priklausyti tik vienas fizinis asmuo. Be to, jis neturi teisės būti kitos tokios pat įmonės savininku. Jai nereikia pradinio kapitalo, kai žinoma, kad joje dirbs vienas žmogus. Tačiau akcentuotina, kad IĮ savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus įsipareigojimus.
UAB akcininkai, priešingai nei IĮ, savo asmeniniu turtu neatsako už neįvykdytus įsipareigojimus. Šios rūšies įmonės akcininkų skaičius gali siekti 249. Čia įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 10 tūkst. Lt. Svarbūs sprendimai UAB priimami akcininkams balsuojant. Jeigu įmonė dirba pelningai, akcininkai dalininkai pelną išsimoka per dividendus.

VšĮ yra pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas – tenkinti viešąjį interesą. Tačiau šis statusas leidžia užsiimti ir komercine veikla, kadangi galima gauti paramą tiek iš fizinių, tiek ir iš juridinių asmenų. Be to, yra galimybė pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Esminius sprendimus dalininkai priima balsuodami.

Naujausias įmonės tipas – mažoji bendrija. Šios įmonės steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų. Mažajai bendrijai įstatinis kapitalas nėra būtinas, tačiau jos nariai moka įnašus. Pelnas dažniausiai skirstomas pagal proporcingą nario įnašo dydį. Mažąją bendriją gali valdyti narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. Sprendimai priimami balsuojant.

Steigiant įmonę pirmiausia reikia sugalvoti unikalų jos pavadinimą, kuris gali būti registruojamas tik tada, kai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas ir yra suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Kai pavadinimas jau aiškus, galima kreiptis į Juridinių asmenų registrą.

Prieš kuriant įmonę, reikėtų gerai pasvarstyti: gal Jums užtektų ir verslo liudijimo. Jis yra išduodamas privatiems asmenims, kuriems pajamų deklaravimas nėra privalomas. Turint verslo liudijimą, mokesčius reikia mokėti iš anksto. Tai reiškia, kad nuėjus pasiimti verslo liudijimo, reikia įvardyti periodą, kokiu ruošiatės dirbti. Tuomet paskaičiuojami trijų rūšių mokesčiai: už verslo liudijimą, priklausomai nuo savivaldybės ir veiklos tipo,  privalomasis sveikatos draudimas (PSD), kuris yra mokamas kas mėnesį, nepriklausomai nuo to, kiek dienų dirbate, šis mokestis sudaro 9% nuo minimalaus darbo užmokesčio, kuris šiuo metu yra 1000 litų t. y. 90 Lt.,  ir valstybinis sveikatos draudimas (VSD), kuri sudaro 28,5% nuo pusės apmokestinamų pajamų. Jei pajamos bus 1000 litų, vadinasi 28,5% bus skaičiuojama nuo pusės sumos – 500 litų. Taip mėnesinis VSD mokestis bus 142,5 Lt.

Taigi, nusprendus kurti savo verslą, reikia žinoti, kad įmonės įkūrimo kelias nėra sudėtingas. Svarbiausia nuspręsti, kokio tipo jos norite, ir sėkmingai užsiimkite veikla.